skeliauda

skeliáuda sf. (1) J.Jabl, LKGI377, NdŽ, OGLII269, Kv, skeliaudà (3^b) NdŽ, Ms, Slnt 1. Dgč, Užp žr. skeliaudra 1: Kai kirto medį, skeliauda pataikė į akį Up. Ot medžias papiltas, tik skeliáudos likę Prng. Negeras medžias, tik skeliáudom skyla Rš. Perkūnas kad davė į ąžuolą, tai skeliáudom išlakstė Pc. Perkūnija į medį ka trenkė, ta (tai) tokią skeliáudą atskėlė Lkv. Medis kur lūžta, ten skeliáudos J. Ans nuo akmens atidaužė skeliáudas J. Sprogo akmuo, ir pasipylė skeliáudos Ldk. Kaip lėkė skeliáuda jam tiesiai kakton, ir pramušė Kkl. Dančio skeliáuda atskilo, dabar net liežiuvį rėžo Trgn. Siena išsišerpetojusi skeliaudomis J. Skeliaudė̃lė, skeliaudìkė NdŽ. 2. Jms skeltinis šakalys, balana, skala, pliauska: Atnešk skeliáudų pečiui kurti Šln. Priskaldyk skeliáudų Šd. Samsonas priraišiojo pri anų uodegų uždegtas skeliaudas I. 3. žr. skeliaudra 2: Išimk kelias [bulvės] skeliáudas, man karštos labai gardžios Ldk. Burokus suskaldau skeliáudom, kad karvei būt geriau ėst Ml. 4. ppr. pl. Gmž grūdo gabaliukas, rupiai malant: Tokiom skeliáudom sumalti grūdai tik kiaulėm Trgn. Malti skeliáudom Lkm.